skurdus

skurdus
skurdùs, -ì adj. (4) Š, Ds; L, Rtr 1. vargingas, neturtingas: Sunkus ir skurdus buvo emigranto gyvenimas A.Janul. Mano jaunos dienos buvo skur̃džios Pnm. Lebeniškiai – skurdùs kraštas Slm. Tose skurdžiose gamtos vietose drauge su šiaurės elniu gyveno tuomet ir žmogus J.Jabl. Tuodu ženklu žmonėms primena labai skurdžią gadynę A1884,265. Skur̃džios sąlygos NdŽ.
skurdù n., skur̃du NdŽ: Kad ir skurdu, bet tik švaru . skur̃džiai adv. , Upn, LKT309(Žl), Dl, Dkšt, Slk, skurdžiaĩ NdŽ; LL101, Rtr: Gyvenom skur̃džiai: neturėjom iš ko pasirėdyt, mokesčiai brangūs buvo LKT242(Lnkv). Gyvenau i gerai, i su visu skur̃džiai Ad. Vargšai skurdžiai gyvena: nuplyšę, nudriskę BsPII108. skurdỹn adv. NdŽ: Pelnydavosi spekuliantų saujelė, o liaudis ėjo skurdyn .
2. MitI391, K.Būg, Slm prastai augantis, nevešlus: Skurdi žolė šiurena kopose S.Nėr. Perniai buvo labai skurdùs sodelis LKT296(Kp). Obelė buvo neskurdì, o didžiosios šakos plyšo Rm. Skurdì gamta 1.
skur̃džiai adv.: Atjauninant vaismedžius, reikia nupjaustyti skurdžiai augančių šakų galus .
3. vargingai, prastai atrodantis: Medžio klumpiais apautì, jau skurdì teip Lnk. Kad ne mano vaikai, eičiu labai skurdì Mžk. Skur̃dūs našlaičiai NdŽ. Visi vaikai juodi ir skur̃dūs Šmn. Ar už kitus bernelius aš baugštesnis, ar už kitus raitelius skurdesnis? V.Krėv. Apsiaustėlis skurdus ant pečių, ir krepšys ant lenktų nugarų B.Sruog. Kambarys apstatytas senoviškais ir skurdžiais baldais . Pirmu buvo skurdùs miestalis, seni numai Vvr. Skurdus trilangis namiūkštis . | Saulė tai toki skurdì (blyški), kaip ir debesin lenda Slm.
skur̃džiai adv.: Labai skur̃džiai atrodė ana Kl. Skur̃džiai aprengti vaikai NdŽ.
4. negausus, menkas: Ekspedicija sudarė naujo salyno žemėlapį, ištyrė jo skurdžią augmeniją ir gyvūniją K.Bor. Arkties gyvūnija daug skurdesnė kaip vidutinės juostos . Skurdùs derlius NdŽ. Skur̃dūs rezultatai 1. Tvirtapradės šaknies baritonų liekanos dar skurdesnės KlbVI33.
skur̃džiai adv.: Bet skurdžiai (šykščiai) tie skatikai į kepuraitę plaukia J.Bil. Įėjęs į vidų, rado žmogelį, skurdžiai bepietaujantį S.Nėr.
5. ribotas, neturiningas, neišraiškus: Suaugusio žmogaus fantazija daug skurdesnė už vaiko . O aš savo skurdžiu protu šitaip galvoju . Skurdùs to rašytojo žodynas 1. Konstrukcijos su šiais žodžiais išstumia daug kitų iš seno įprastų pasakymų, ir dėl to kalba darosi skurdesnė KLK15,44. Aprašymas apskritai gana skurdus literatūriniu požiūriu . 6. Kos53, LsB256, 138, graudus, liūdnas, gailus: Mano ausyse skambėjo neapsakomai skurdūs moteriškės vaitojimai J.Bil. Nugalėjo anas varpo balsas skurdus, iš Alaušo kildams gilybių Vaižg. Skurdus, labai skurdus kanklių balsas LTII105(Sab). To pasaka labai skurdì Mžš. Šita graži [daina], skurdì tokia Pmp. Labai tokios skur̃džios tos gaidos Brž. Atsiduksėjau giliai, išgirdęs teip skurdžias žinias TS1900,4-5. Parašyta gromatėlė labai skurdžiais žodžiais Šd. Mirus tėvui, vaikai skur̃dūs paliekta J. Skurdì širdis, t. y. rūpestinga, by pametęs ką J. Tokiom skurdžiõm ašarom verkia Krs. Skurdžios ašarėlės man per veidą rieda LTR(Pmp). Skurdus balsas žalioj girioj pilkos gegutėlės LTR(Kp).
skurdù n.: Bus labai skurdù mergaitei, jei ištekant nė paduškos negaus Skrb. Toks apskuręs, kad net skurdù žiūrėt Sb. Kaip šitą žodį pasakė, man teip skurdù pasidarė Alks. Kaipgi neverks nabagas: paliko vieną – skurdù jam Mžš. Skurdu klausyti, kad mušas jiejie J. Širdy skurdù, kad tokį senį pagerbia Žml. Visiem jau skurdù, nebėr linksmybių BM438(Kp). Ar tai neskurdu yra ir mąstyti apie tokius daiktus? A1885,17. Vai skurdu liūdna mano širdelei šį mielą rudenėlį BsO373. skur̃džiai adv. 138, , Krs, Ps, Brž: Joniukas ištrūkęs lekia prie žąsų ir, susirietęs ant ežios, skurdžiai rauda J.Bil. Tas balsas skambėjo taip skurdžiai, taip gailingai J.Balč. Skur̃džiai verkia mergužėlė mane gailėdama JD466. Širmus žirgelius kartu ilsino, mane jaunelę skurdžiai virkdino NS352. Aš viens ant žirgelio skurdžiai aimanavau (d.) Krč. Raiba gegutė skur̃džiai kukuoja, mūsų sesutė liūdnai verkuoja (d.) Dkšt. Griežlelė naktį skurdžiai vis groja LTR(Kp). Skurdžiai kurkia rupūžės J.Jabl. Da kartą pradėjo vargonai labai skur̃džiai grajyt BM124(Rz). ^ Miške dirbtas, krome pirktas, paimtas ant rankų labai skurdžiai rauda (smuikas) LTR(Kp).106 nykus, gūdus: Kraštas pavirto skurdžia dykuma .
skurdù n.: Aplinkui buvo neapsakomai skurdu ir šalta J.Bil. Važiuoti buvo labai skurdù NdŽ.
7. smarkus, skudrus, skaudrus (apie lietų): Atalyja skurdus lietus (d.) Šmn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • skurdus — skurdùs, skurdi̇̀ bdv. Skurdùs krãštas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skurdi — skurdùs, skurdi̇̀ bdv. Skurdùs krãštas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skurdumas — skurdùmas sm. (2) Š, NdŽ; L, Rtr, 1. KŽ → skurdus 1: Gyvenimo skurdùmas kolonijinėse šalyse neapsakomas DŽ. Visur jį spaudžia vargas bei skurdumas Vd. Vienai vienas vargas skurdumėlis, daugiau nieko Vr. 2. → skurdus 3: Kambario skurdumą dar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skurdinas — skur̃dinas, à adj. (3b) 1. BŽ39,518,572, Ser, NdŽ žr. skurdus 1: Menkas, skurdinas gyvenimas rš. 2. žr. skurdus 3: Tai buvo ne skurdinas mažas kateris, bet erdvus laivas rš. 3. žr. skurdus 6 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skurdas — 2 skur̃das, à adj. (4) 1. Stl žr. skurdus 1. skurdaĩ adv.: Svietas ten skurdai gyveno Stl. 2. žr. skurdus 6: Skurdas balsas gegutėlės, rodos, mano motinėlės LMD(Klov) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skursnus — skursnùs, ì adj. (4) žr. skurdus: 1. skur̃sniai adv. NdŽ, skursniaĩ: Kai augom, skursniaĩ gyvenom Jsv. 2. NdŽ, Grš Skursnus medis: ūgeliai menki, brazdo menkai KzR. Šįmet, kad pagada, vyšnios skur̃snios Skr. Šiemet mūs skur̃snūs javai Mrj.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vargus — vargùs, ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, var̃gus, i (2) DP93; SD372, Sut, N, Kos58, M, L 1. sunkus, turintis sunkumų, keliantis rūpesčių, vargingas: Vargùs gyvenimas, kur nėra duonos, pavalgos J. Vargus vaiko augimas be tėvo V.Bub. Vargùs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Erste Lautverschiebung — Die Erste Lautverschiebung ist ein grundlegendes Lautgesetz, das im Jahre 1822 von Jacob Grimm formuliert wurde (daher Grimm s Law im Englischen). Bereits 1806 war dieses Lautgesetz von Friedrich von Schlegel bzw. 1818 von Rasmus Christian Rask… …   Deutsch Wikipedia

  • Grimms Gesetz — Dieser Artikel ist größtenteils eine Übersetzung des Artikels Grimm s Law aus der englischsprachigen Wikipedia. Die Erste Lautverschiebung ist ein Lautgesetz, das von Jacob Grimm, dem älteren der Brüder Grimm, formuliert wurde (daher Grimm s Law… …   Deutsch Wikipedia

  • Grimmsches Gesetz — Dieser Artikel ist größtenteils eine Übersetzung des Artikels Grimm s Law aus der englischsprachigen Wikipedia. Die Erste Lautverschiebung ist ein Lautgesetz, das von Jacob Grimm, dem älteren der Brüder Grimm, formuliert wurde (daher Grimm s Law… …   Deutsch Wikipedia

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”